LTU Patekote į pirmąjį lietuvišką domeną. Daugiau informacijos

zukauskas_p300x4361933–1995

 

Konstantinas Žukauskas – mokslininkas, išradėjas, fizikas ir inžinierius, fizikos-matematikos mokslų kandidatas (dabar – daktaras), vienas pirmųjų elektroninių skaičiavimo mašinų specialistų Lietuvoje, aktyvus skaičiavimo technikos panaudojimo ir vystymo Lietuvos mokslų akademijoje organizatorius.

Konstantinas Žukauskas gimė 1933 m. birželio 20 d. Linkuvos rajone, Žeimelio miestelyje, darbininkų šeimoje. 1951 m. sidabro medaliu baigė Žeimelio vidurinę mokyklą ir tais pat metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, jį baigė 1956 m. ir įgijo fiziko-teoretiko specializaciją. 1956 m. spalio 1 d. paskirtas ką tik įkurto Fizikos ir matematikos instituto (FMI) Teorinės fizikos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1958 m. rugsėjo 1 d. pervestas į FMI Puslaidininkių elektronikos sektorių toms pačioms pareigoms. 1959 m. liepos 6 d. paskirtas FMI Puslaidininkių elektronikos sektoriaus Prietaisų konstravimo grupės viršininku.

Jau nuo 1955 metų akademikas A.Jucys ieškojo mokslo įstaigų, kurios galėtų paruošti mūsų respublikos žmones dirbti kompiuterių mokslo srityse. 1956 m., įkurus Fizikos ir matematikos institutą, jo direktoriumi tapo akademikas A. Jucys, didelis skaičiavimo technikos panaudojimo entuziastas. Taip atsivėrė didesnės galimybės bendradarbiausti su Rusijos specialistais. 1957 metų pavasarį K. Žukauskas su kolega J.Glembockiu išvyko ilgalaikėms stažuotėms į SSSR MA Skaičiavimo centrą. J.Glembockis studijavo programavimo pagrindus ir mokėsi spręsti kvantinės atomo teorijos uždavinius. K. Žukauskas studijavo elektroninės skaičiavimo mašinos „Ural“ konstrukciją, dalyvavo tyrinėtojų grupės, tobulinusios mašinos „Strela-3“ operatyviosios atminties įrenginius, darbe. Vėliau SSSR MA Tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute K. Žukauskas gavo teisę studijuoti mašinos „BESM“ konstrukciją ir susipažinti su naujausiais mokslinio tyrimo darbais, atliktais tame institute. Įgytos žinios buvo panaudotos konstruojant analogas-kodas keitiklį Lietuvos Mokslų akademijos elektroninei skaičiavimo mašinai „BESM- 2M“.

1961 m. kovo 1 d., FMI kuriant Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratoriją, turėsiančia rūpintis elektroninių skaičiavimo mašinų aptarnavimu, K. Žukauskas pervedamas į šią laboratoriją, o 1961 m. vasario 16 d. paskiriamas FMI Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorijos vadovu. Jam teko daugybė FMI Skaičiavimo centro statybos rūpesčių ir visi pirmosios elektroninės skaičiavimo mašinos BESM-2 surinkimo, derinimo bei jos sunkiausių – pirmųjų – metų ekspoatavimo organizavimo rūpesčiai.

Tačiau gabus mokslininkas nesitenkino vien technika. Todėl, 1964 m. liepos mėnesį, įkūrus FMI Techninės kibernetikos sektorių (nuo 1977 m. pavadinto Patikimumo teorijos sektoriumi), K. Žukauskas skiriamas jo vadovu.

pts315x200K. Žukauskas (sėdi centre) su Patikimumo teorijos sektoriaus darbuotojais (iš kairės): G. Veiveris, R. Orlinis, A. KilnaK.Žukausko vadovaujamas kolektyvas ir jis pats nagrinėjo techninių sistemų patikimumo įvertinimo būdus, patikimumo didinimą, rezervuojant sistemas, o taip pat vaizdų, gaunamų iš dirbtinių žemės palydovų, apdorojimo automatizavimo problemas. 1965 m. K. Žukauskas apgynė kandidatinę disertaciją fizikos-matematikos mokslo laipsniui įgyti.

Konstantinas Žukauskas parašė apie 50 mokslinių straipsnių, paruošė 10 technikos mokslų kandidatų, gavo 70 autorinių liudijimų išradimams. Jis – pirmojo išradimo institute autorius, o taip pat pirmasis ir kol kas vienintelis lietuviško (gauto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.) patento autorius. Jam buvo suteiktas nusipelniusio išradėjo vardas.

K. Žukauskas dirbo didelį visuomeninį darbą: buvo MA Prezidiumo patentinės tarybos pirmininko pavaduotojas, Žinijos darugijos narys, standartizacijos ir kokybės komiteto pirmininkas, turėjo kitų pareigų. Tai buvo darbštus, sąžiningas, tolerantiškas ir nepaprastai taktiškas žmogus.

1993 m. birželio 30 d. K.Žukauskas pasiprašė išleidžiamas į pensiją. Tačiau ir būdamas pensininkas, jis tęsė darbus. Paskutinis pradėtas darbas buvo leidinio apie informatikos ištakas Lietuvoje ruošimas. Gaila, kad dėl staigios ir netikėtos mirties šis labai įdomus ir reikalingas darbas liko neužbaigtas.

Konstantinas Žukauskas mirė 1995 m. spalio 30 d.


 

Paruošė V. Dragūnienė