Juras Požela

1925–2014

Akademikas Juras Požela – vienas žymiausių mokslininkų puslaidininkių fizikoje, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių karštųjų elektronų fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas ir vadovas. Jo sukurtas Puslaidininkių fizikos institutas tapo stambiu Lietuvos mokslo centrų, turinčiu didelę įtaką šios krypties moksliniams tyrimams pasaulyje.

Juras Požela gimė Maskvoje 1925 m.  gruodžio 5 d. Tėvas – Karolis Požela buvo žymus Lietuvos komunistų partijos veikėjas, motina – Eugenija Tautkutė – aktyvi pogrindinio judėjimo dalyvė, rašytoja.

Jurui Poželai teko nelengva revoliucionierių sūnaus dalia. Už revoliucinę veiklą motina trejus metus išbuvo kalėjime, susirgo džiova. 1923 m. išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno Maskvoje. 1925 m., dar Jurui negimus, Maskvoje įvyko paskutinis tėvų susitikimas ir atsisveikinimas – tėvas išvyko į Lietuvą pogrindiniam darbui. 1926 m. gruodį jis buvo sušaudytas. Nors jam ir nepavyko pamatyti sūnaus, jis kiek galėdamas juo rūpinosi – išrinko vardą, laiškuose klausinėjo apie gyvenimo sąlygas, prašė draugų pagal galimybes paremti šeimą.

Jurui einant šešioliktus metus, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Mokslo metai mokykloje neprasidėjo, todėl J. Požela įstojo į darbo rezervų mokyklą prie V. Voitovičiaus vagonų remonto gamyklos, po metų tapo tekintoju. Dirbo Maskvos Vladimiro Iljičiaus gamykloje tekintoju, tekinimo staklių derintoju. 1943 m. J. Požela išėjo savanoriu į armiją.

1944 m., būdamas devyniolikos metų, su armija pasiekė Lietuvą. Pasibaigus karui, dar nedemobilizuotas, ryžosi mokytis. Per vienerius metus išėjo dviejų paskutinių klasių kursą, gavo brandos atestatą ir kartu užbaigė Vilniaus universiteto Fizikos ir Matematikos fakulteto pirmąjį kursą, į kurį buvo priimtas laisvu klausytoju.

Baigęs tris kursus, 1948 m. rudenį, J. Požela išvažiavo mokytis į Maskvos universiteto Fizikos fakultetą. Kosminis spinduliavimas – J. Poželos diplominio darbo tema ir mokslinės veiklos pradžia.

1952 m. J. Požela grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Fizikos ir Matematikos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedroje. Tačiau kosminio spinduliavimo tyrimams čia nebuvo bazės, teko persikvalifikuoti. Tuo metu katedroje prof. Povilo Brazdžiūno iniciatyva buvo pradėti puslaidininkių tyrimai, kuriems trūko kvalifikuotų specialistų. Todėl prof. P. Brazdžiūnas patarė J. Poželai vykti į Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), į aspirantūrą.

1952 m. pabaigoje J. Požela – jau SSSR MA Puslaidininkių laboratorijos (nuo 1955 m. – Puslaidininkių institutas) aspirantas. Mokslinio darbo vadovas – pasaulinio garso fizikas puslaidininkių tyrimų Sovietų Sąjungoje pradininkas akademikas A. Jofė. Mokslinio darbo kryptis – puslaidininkių tyrimai stipriuose elektriniuose laukuose, buvo aktuali ne tik teoriniu požiūriu, bet ir svarbi dėl to, jog glaudžiai susijusi su naujos technikos srities – puslaidininkių elektronikos – pagrindų kūrimu. 1955 m. J. Požela atidavė spaudai pirmuosius du mokslinius straipsnius, o jau 1956 m. sėkmingai apgynė mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją.

FMI direktorius akademikas A. Jucys (trečias iš kairės) ir pavaduotojas J. Požela su aukštais LSSR pareigūnais

1956 m. grįžęs į Vilnių J. Požela pradėjo dirbti LMA Fizikos ir technikos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Čia, kaip ir Vilniaus universitete, sparčiai plėtėsi mokslinis darbas, buvo kuriamos naujos laboratorijos. MA prezidentas akademikas Juozas Matulis siekė mokslinių jėgų koncentracijos perspektyviausiose mokslo kryptyse, skatino mokslo ryšį su praktika. Prof. Povilo Brazdžiūno iniciatyva šiame institute taip pat buvo pradėti tirti puslaidininkiai.

1956 m. spalio 1 d.  LMA Fizikos ir technikos institutas buvo reorganizuotas į tris institutus. Vienas iš jų – Fizikos ir matematikos institutas, kurio direktoriumi tapo fizikas akademikas Adolfas Jucys. Jis numatė, kad Lietuvos pramonė orientuosis į elektroninių įrenginių gamybą, o šie remsis puslaidininkiais. Todėl institute buvo įkurta puslaidininkių laboratorija, o J. Poželos tyrimai tapo labai perspektyvūs.

1958 m. LMA Fizikos ir matematikos institute buvo įkurtas Puslaidininkių elektronikos sektorius, kurio vadovu buvo paskirtas J. Požela, pavaduotojas – dr. V. Statulevičius. Jis taip pat tapo ir direktoriaus pavaduotoju.

Eksperimentiniai tyrimai reikalauja daug paruošiamojo darbo – sukurti būtiną tyrimų bazę, metodiką, paruošti kvalifikuotus kadrus. Todėl 1956–1962 m. J. Požela daug laiko skyrė organizaciniams reikalams, metodikos tobulinimui.

FMI direktorius prof. J. Požela su pavaduotoju prof. V. Statulevičiumi

1963 m. spalio mėn. J. Požela tapo LMA Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi (šias pareigas ėjo iki Puslaidininkių fizikos instituto įkūrimo 1967 m.). Skirdamas daug dėmesio organizaciniam darbui, jis ir toliau intensyviai dirbo mokslinį darbą.  Originalūs ir gausūs J. Poželos darbai buvo plačiai publikuojami, jis skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose. Tyrimų rezultatai buvo apibendrinti daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacijoje „Krūvininkų įkaitimo efekto tyrimas puslaidininkiuose ir jo taikymas radijoelektronikoje“, kurią apgynė 1964 m. Leningrade. Jis tapo pirmuoju eksperimentinės fizikos mokslų daktaru Lietuvoje pokario laikotarpiu ir įėjo į žymiausių mokslininkų gretas.

Tuo metu Fizikos ir matematikos institute fizikinio profilio tyrimuose sparčiai vystėsi eksperimentinė puslaidininkių fizikos kryptis. J. Poželos talento ir organizacinių pastangų dėka išaugo originali mokykla, turinti svarių mokslinių laimėjimų ir gerai paruoštų mokslinių kadrų. Vis didesnį svorį SSSR ir užsienyje įgijo Lietuvos puslaidininkių fizikos mokykla. 1966 m. metu Fizikos ir matematikos instituto puslaidininkių fizikos padalinių bazėje buvo suformuotas naujas – Puslaidininkių fizikos – institutas (PFI), pradėjęs savarankišką kelią 1967 m. sausio 1 d. Jo direktoriumi tapo prof. J. Požela ir vadovavo jam iki 1985 m.

Naujajame institute buvo toliau plėtojami krūvininkų įkaitimo puslaidininkiuose tyrimai, vykdomi sėkmingi moksliniai tyrimai plazmos puslaidininkiuose ir kitose naujose srityse.

PFI direktorius prof. J. Požela domisi, kaip FMI Skaičiavimo centre veikia kompiuterizuotas braižyklis BENSON-220

Akademikas Juras Požela kartu su bendradarbiais ištyrė puslaidininkių karštųjų krūvininkų judrumą, jų generacijos dėsnius, įšilimo inerciją, karštųjų elektronų emisiją, išnagrinėjo elektronų įkaitimo iki griūtinės jonizacijos energijos dinamiką, karštųjų elektronų ir magnetinių plazminių bangų sklidimą sudėtingos juostinės struktūros puslaidininkiuose. 1977 m. su S. Ašmontu ir K. Repšu atrado elektrovaros jėgos ir laidumo asimetrijos susidarymą vienalyčiame izotropiniame puslaidininkyje. Ištyrė griūtinę jonizaciją puslaidininkiuose, karštųjų krūvininkų injekciją ir jų sąlygotą superaukštojo dažnio elektromagnetinių virpesių generaciją griūtinuose dioduose. Jo sukurta karštųjų elektronų tyrimo puslaidininkiuose SAD metodika ir šiuo metu naudojama daugelyje šalies ir užsienio laboratorijų.

1966 m. Jurui Poželai suteiktas profesoriaus vardas (Vilniaus universitetas), 1968 m. – išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, 1984 m. – SSSR Mokslų akademijos akademiku. 1972–1984 m. jis ėjo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento pareigas, 1984–1992 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Prezidentu. Jis buvo Europos mokslų ir menų akademijos narys (nuo 1991 m.) ir Europos Akademijos narys (nuo 1993 m.), A. Jofės Fizikos-Technikos instituto garbės narys (Sankt Peterburgas, nuo 1993 m.).

J. Požela yra apie 100 išradimų autorius, parašė monografijas „Karštieji elektronai“ (su V. Dieniu, 1971 m., tekstas rusų k.), „Gano efektas“ (su kitais 1975 m., rusų k.), „Plazma ir srovės nestabilumai puslaidininkiuose“ (1977 m., rusų k., 1981 m. anglų k.), „Karštųjų elektronų pernaša puslaidininkiuose“ (su kitais 1985 m. anglų k.), „Sparčiųjų tranzistorių fizika“ (1989 m. rusų k., 1993 m. anglų k.),  yra monografijų serijos „Elektronai puslaidininkiuose“ (nuo 1978 m.) redaktorius ir vienas pagrindinių autorių. J. Požela yra daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautorius, perskaitė daugiau nei 100 pranešimų tarptautinėse mokslinėse konferencijose visame pasaulyje. Jis vadovavo 40-čiai doktorantų, o aštuoni jo paruošti habilituoti daktarai sudaro Lietuvos kieto kūno plazmos ir karšųjų elektronų fizikos mokyklos branduolį. J. Požela skaitė paskaitas Vilniaus universiteto studentams.

LMA prezidentas akademikas J. Požela su svečiais iš Maskvos. Centre SSSR MA prezidentas akademikas G. Marčiukas

Be vaisingo mokslinio ir pedagoginio darbo akademikas J. Požela sėkmingai dirbo ir organizacinį darbą. Didelį darbą J. Požela dirbo mokslinių tyrimų koordinavimo srityje. Jis vadovavo respublikinei probleminei tarybai „Puslaidininkių fizika“, buvo probleminės SSSR MA tarybos „Puslaidininkių fizika ir chemija“ narys ir jos sekcijos „Plazma puslaidininkiuose“ pirmininkas, buvo daugelio koordinacinių pasitarimų, simpoziumų  organizatorius ir dalyvis.

Pirmaeiliu uždaviniu laikydamas fundamentinius tyrimus, J. Požela nuolatos rūpinosi mokslo ir praktikos ryšiais, siekė organizuoti glaudų mokslo įstaigų ir pramoninių organizacijų bendradarbiavimą, išvengti jėgų ir lėšų sklaidymo, nugalėti žinybinius barjerus.

Nemažą darbą J. Požela atliko mokslinės leidybos srityje. Jis buvo „Lietuvos fizikos rinkinio“ ir žurnalo „Puslaidininkių fizika ir technika“ (rusų k.) redkolegijų narys nuo pat jų įsteigimo, nuolat recenzavo daug mokslinių straipsnių. J. Požela buvo daugelio mokslo populiarinimo ir publicistinių straipsnių autorius.

Akademikas J. Požela yra žinomas valstybės ir visuomenės veikėjas. 1972–1979 m. buvo Lietuvos „Žinijos“ draugijos pirmininkas. 1975 m. išrinktas Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos deputatu, jis vadovavo Liaudies švietimo, mokslo ir kultūros komisijai, nuo 1980 m. buvo daugelio SSSR ir Lietuvos komisijų ir komitetų narys, Lietuvos mokslinio techninio progreso 1986–2005 m. kompleksinės programos skyriaus „Pagrindinės mokslo vystymo kryptys“ jungtinės komisijos pirmininkas. 1992–1996 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Aukštai įvertinta akademiko J. Poželos mokslinė ir visuomeninė veikla. 1965 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Jam tris kartus paskirtos Lietuvos mokslo premijos: 1965 m. – už darbų ciklą „Karštieji elektronai ir jų panaudojimas radioelektronikoje“ (su bendraautoriais), 1982 m. – už darbą „Elektrogradientinių reiškinių puslaidininkiuose tyrimas ir jų taikymas praktikoje“ (su bendraautoriais), o 2005 m. – už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai“ (su bendraautoriais). 1978 m. apdovanotas Lenino premija, 1988 m. – SSSR valstybine mokslo premija. J. Požela buvo apdovanotas ordinais ir medaliais: Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1997),  popiežiaus Jono Pauliaus II atminimo medalis (2000), Draugystės ordinas (Rusijos federacija, 2000). 2006 m. jam suteiktas Pakruojo rajono Garbės piliečio vardas. 2008 m.  J. Požela tapo Nacionalinės pažangos premijos laureatu (kartu su Artūru Žukausku).

Pastaruoju metu akademikas Juras Požela buvo vyriausiasis mokslo darbuotojas Puslaidininkių fizikos institute, dirbo mokslinį darbą, skaitė paskaitas studentams, vadovavo doktorantams, rašė ir recenzavo mokslinius straipsnius, dalyvavo mokslinėse konferencijose. Nuo 1992 m. ėjo Tarptautinio mokslo kultūros centro Pasaulio laboratorijos Lietuvos skyriaus prezidento pareigas.

Tačiau daugybė žmonių tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse pažino Jurą Poželą ne tik kaip talentingą mokslininką, organizatorių ir visuomenės veikėją, bet ir kaip nuoširdų, gerą žmogų, bendradarbį, patraukiantį paprastumu, kuklumu, dėmesiu ir pagarba žmonėms.

Juras Požėla mirė 2014 m. lapkričio 20 d. Vilniuje, palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Paruošė V. Dragūnienė

Pristatymas paruoštas remiantis:

• V. Jucienė, A. Šileika. Juro Poželos mokslinės ir visuomeninės veiklos apžvalga. / Kn. Juras Požela. Literatūros rodyklė, Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinė biblioteka, Vilnius: 1985, 8–24 p.
• FTMC Puslaidininkių fizikos instituto darbuotojai. Akademikas Juras Požela (1925 12 05 – 2014 11 20) / Mokslo Lietuva 2015 m. sausio 2 d.