1921–2011
Akademikas Jonas Kubilius – žymus Lietuvos mokslininkas, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, savo darbais plačiai žinomas pasaulyje. Jis yra naujos matematikos krypties – tikimybių teorijos ir skaičių teorijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas ir vadovas, įnešęs didžiulį indėlį į Lietuvos mokslą.
Jonas Kubilius gimė 1921 m. liepos 27 d. 1935 m. baigęs Eržvilko progimnaziją, 1940 m. baigė Raseinių gimnaziją, o 1946 m. – Vilniaus universitete matematiką. Dar besimokydamas pradėjo universitete dirbti vyr. laborantu. 1946–1948 m. dirbo Parengiamųjų kursų prie Vilniaus universiteto direktoriumi, baigęs universitetą iki 1948 m. – asistentu.
1948–1951 m. J. Kubilius mokėsi aspirantūroje Leningrado universitete. Ją baigęs ir apgynęs fizikos-matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, grįžo į Vilniaus universitetą ir iki 1958 m. vidurio dirbo vyr. dėstytoju, e. doc. pareigas.
Tuo pat metu talentingas matematikas dirbo ir mokslinį darbą: 1952–1956 m. buvo Lietuvos MA Fizikos ir technikos instituto mokslinis bendradarbis. Savo darbais čia J. Kubilius pradeda matematikos mokslinius tyrimus Lietuvos mokslų akademijoje. Taikydamas tikimybinius metodus skaičių teorijoje, jis per keletą metų gavo labai vertingų rezultatų, J. Kubilius šalia mokslinio darbo dirbo ir didelį organizacinį darbą. 1951 m. organizavo pirmąją matematikos olimpiadą Lieruvos moksleiviams. Jos rengiamos kasmet iki šiol.
1956 m. reorganizuojant Fizikos ir technikos institutą įkuriamas Fizikos ir matematikos institutas. J. Kubiliaus pastangomis šiame institute įsteigiamas Matematikos sektorius. Jis – pirmasis šio sektoriaus vadovas (vadovavo iki 1962 m.), kartu buvo ir Instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo darbui. Būtina pažymėti, kad būtent iš šio sektoriaus per kelis dešimtmečius išaugo dabartinis Matematikos ir informatikos institutas.
1957 m. J. Kubilius apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją. 1958 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
1958 m. prof. J.Kubilius tapo Vilniaus univeriteto rektoriumi ir buvo juo iki 1991 m. Rūpinosi, kad Universitetas išliktų lietuviškas, virstų moksliniu universitetu, atsikovotų savo istoriją. Universiteto 400 metų sukakties minėjimas virto lietuvių tautos švente. Suremontuoti ir išpuošti senieji universiteto rūmai. Pradėta naujo universiteto mietelio statyba. Atgauta ir restauruota akademinė šv. Jonų bažnyčia. Įkurtas botanikos sodas Kairėnuose.
Tuo pat metu dirbo mokslinį, pedagoginį ir organizacinį darbą, 1961–1993 m. buvo VU Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vedėjas, iki 2009 metų skaitė tikimybių teorijos ir matematinės statistikos kursus. Iki 1993 m. vadovavo tikimybių teorijos ir skaičių teorijos seminarui. Jo vadovaujami 29 matematikai apgynė daktaro disertacijas.
1960 m. įsteigė mokslinį žurnalą „Lietuvos matematikos rinkinys“, buvo jo redaktorių tarybos narys, nuo 1998 m. – vyr. redaktorius, nuo 2007 m. – garbės redaktorius.
1962 m. organizavo Lietuvos matematikų draugiją ir iki šiol yra jos pirmininkas.
1962 m. išrinktas Lietuvos MA akademiku.
Platus profesoriaus J. Kubiliaus mokslinų tyrimų ir jų taikymų ratas: tikimybių teorijos ribinės teoremos, aritmetinių funkcijų reikšmių pasiskirstymas, daugialypės dzeta funkcijos, Lietuvos matematikos istorija.
Mokslinio darbo rezultatus atspindi ilgas parašytų mokslinių publikacijų, knygų, vadovėlių, pranešimų mokslinėse konferencijose sąrašas.
Profesorius yra apie 100 mokslinių straipsnių, vadovėlių „Realaus kintamojo funkcijų teorija“ (1970 m.), „Tikimybių teorija ir matematinė statistika“ (1980, 1996 m.), „Ribinės teoremos“ (1998), 4 uždavinynų, kelių šimtų publicistinių, matematikos istorijos straipsnių autorius. J. Kubilius taip pat yra knygų ciklo „Iš Lietuvos matematikos istorijos“ – „Antanas Baranauskas ir matematika“ (2001 m.), „Matematika Lietuvoje po 1945 metų“ (2006), „Matematinė mintis Lietuvoje“ (2009 m.) – autorius ir vienas iš redaktorių.
Svarbiausias tikimybinės skaičių teorijos ciklo darbas – Tikimybių metodai skaičių teorijoje (rusų k.) – 1958 m. įvertintas Lietuvos mokslo premija. Knyga išversta į anglų kalbą (išėjo 5 leidimai). Tai – pirmoji Lietuvos istorijoje matematikos monografija.
Organizavo seriją „Lietuvos mokslo istorijos paminklai“. Išėjo 17 knygų. Kartu su kolegomis parengė trikalbį matematikos terminų žodyną.
Daugelyje pasaulio šalių yra skaitęs paskaitas bei dalyvavęs mokslinėse konerencijose.
Akad. J. Kubiliaus mokslo darbai du kartus įvertinti Lietuvos mokslo premija, jam suteikti Lietuvos nusipelniusio mokslo ir nusipelniusio kultūros veikėjo vardai.
Dalyvavo politiniame gyvenime. 1989 išrinktas liaudies deputatu, 1992–1996 – Lietuvos Seimo narys.
Akad. J. Kubilius – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino {komandoro kryžiaus) kavalierius, Greifsvaldo (Vokietija), Prahos (Čekija), Zalcburgo (Austrija) ir Latvijos universitetų Garbės daktaras. Jam suteiktas Vilniaus miesto ir Jurbarko rajono garbės pilieičo vardas.
Pradedant 1991 m., kas penkeri metai, Palangoje organizuojamos analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos tarptautinės konferencijos J. Kubiliui pagerbti.
Pažįstančius akad. J. Kubilių žavėjo ir jo žmogiškosios savybės. Būdamas garsus mokslininkas, žymus visuomenės narys jis buvo paprastas, šiltas žmogus. Šalia jam būdingo darbštumo, reiklumo ir kruopštumo matėme jo demokratiškumą, geranoriškumą, atidumą ir atlaidumą.
Ilgametis Vilniaus universiteto Rektorius Akademikas Jonas Kubilius mirė 2011 m. spalio 30 d. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Atskirai pridedame šiek tiek nuotraukų iš gerb. Jono Kubiliaus gyvenimo.
Paruošė V. Dragūnienė
Parengta remiantis akad. J. Kubiliaus asmeniniam puslapiui MII tinklalapje pateikta medžiaga bei asmeniniais V. Dragūnienės prisiminimais. Nuotraukos – iš asmeninio J. Kubiliaus bei Matematikos ir informatikos instituto archyvų.
Autorė nuoširdžiai dėkoja akad. J. Kubiliui ir prof. K. Kubiliui už visokeriopą pagalbą rengiant šį pristatymą.
V. Dragūnienė