Patekote į pirmąjį lietuvišką domeną. 
1934–2008
Bronius Kvedaras – mokslininkas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas (dabar – daktaras), dirbęs skaičiavimo metodų, diferencialinių lygčių teorijos srityse. Ypač reikšmingi jo rezultatai, gauti išsigimusių diferencialinių lygčių Banacho erdvėse teorijos srityje.
B. Kvedaras gimė 1934 m. balandžio 8 d. Dusetų raj. Šalinėnų kaime pasiturinčių ūkininkų Vinco ir Leokadijos Kvedarų šeimoje. Mokėsi Baibių pradinėje, vėliau – Antalieptės vidurinėje mokykloje. 1954 m., baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Gabus studentas 1958 m. pusmečiui buvo išsiųstas tęsti studijų į Maskvos Lomonosovo valstybinį universitetą, kur daug dėmasio skyrė skaičiavimo matematikos teorijai bei programavimui elektroninėms skaičiavimo mašinoms (ESM). Čia iš skaičiavimo matematikos parašė diplominį darbą bei sėkmingai jį apgynė. Grįžęs į Vilniaus universitetą išlaikė valstybinius egzaminus ir su pagyrimu baigė studijas.
|
|
 Skyrių vadovų pasitarime svarstomas naujojo MII pastato projektas: (iš kairės: sėdi – E. Vilkas, A. Žilinskas, B. Kvedaras, G. Baguška; stovi – P. Rumšas, B. Grigelionis, S. Skėrus (apie 1982 m.) |
1959 m. B. Kvedaras pradėjo moksininko karjerą – pradėjo dirbti Fizikos ir matematikos (dabar – Matematikos ir informatikos) instituto (FMI) Matematikos sektoriuje jaunesniuoju moksliniu darbuotoju. 1961 m. įstojo į aspirantūrą, ir buvo išsiųstas į Voronežo valstybinį universitetą specializuotis funkcinės analizės ir diferencialinių lygčių teorijos srityje (vadovas – prof. S.G. Kreinas). Po aspirantūros B. Kvedaras grįžo į Institutą ir tęsė darbą jame iki pat gyvenimo pabaigos. 1966 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją.
Diferencialinių lygčių skyriaus darbuotojai: (iš kairės) sėdi – J. Macionis, K. Karpius, O. Dulkytė, sk. vad. dr. B. Kvedaras, stovi – S. Rutkauskas, K. Pileckas, A. Grigelionis
(apie 1990 m.)1967 m. dr. Bronius Kvedaras buvo paskirtas FMI Skaičiavimo centre įkurto Programavimo ir uždavinių sprendimo sektoriaus vadovu ir vadovavo jam iki 1971 m. Nuo 1972 m., po instituto restruktūrizavimo, jis buvo Diferencialinių lygčių skyriaus vadovas.
Plačios ir gilios erudicijos mokslininkas B. Kvedaras stengėsi savo vadovaujamą skyrių paversti stipriu moksliniu kolektyvu, vadovavo aspirantams (dabar – doktorantams), skaitė paskaitas studentams, vadovavo diplominiams darbams. 1980 m. jam buvo suteiktas docento vardas.
Gabus ir darbštus mokslininkas dr. B. Kvedaras gavo svarius rezultatus nagrinėdamas kraštinius uždavinius su nelokaliosiomis sąlygomis. B. Kvedaras paskelbė daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių, parašė vadovėlius aukštosioms studijoms „Skaičiavimo metodai“ (kartu su M. Sapagovu) ir „Matricų teorija“. Jis vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti matematinius metodus kitų sričių užsakovų darbuose.
Diferencialinių lygčių ir jų taikymų seminaras (dalyvauja Diferencialinių lygčių ir Skaičiavimo metodų skyrių darbuotojai. Priekyje sėdi (iš kairės) – S. Rutkauskas, K. Pileckas, M. Sapagovas, B. Kvedaras (2006 m.)B. Kvedaras aktyviai dalyvavo mokslinėse konferencijose (ypač – Lietuvos matematikų draugijos rengiamose), ne tik skaitė jose pranešimus, bet negailėjo jėgų ir jas rengiant bei išleidžiant konferencijų darbus.
Besimokydamas mokykloje B. Kvedaras garsėjo ne tik kaip puikus mokinys, bet ir kaip geras šachmatininkas, gynęs mokyklos garbę apskrities masto varžybose, atstovavo Zarasų apskričiai.
Nepamiršo sporto ir vėliau. Kai institute vykdavo šaškių, šachmatų, stalo teniso, tinklinio ar kitos varžybos, jis rūpindavosi, kad jo skyrius būtų kuo geriau ir gražiau atstovaujamas, o kartais ir pats stodavo ginti skyriaus garbės.
1997 m. B. Kvedaras perleido skyriaus vadovo pareigas gabiam savo mokiniui matematikui Konstantinui Pileckui, o pats dirbo šiame skyriuje vyresniuoju mokslo darbuotoju.
Knygos, kurių autorius (bendraautorius) yra dr. B. Kvedaras2001 m. išėjo į pensiją, bet ir toliau neatitruko nuo instituto gyvenimo – lankė mokslinius seminarus, dalyvavo kituose renginiuose, recenzavo straipsnius ir vadovėlius.
Maždaug tuo pat metu B. Kvedaras, paskatintas veiklaus Vilniaus universiteto docento Henriko Jasiūno bei kitų kraštiečių, ėmė domėtis savo gimtojo kaimo ir savo giminės istorija. Kaip ir visko, ko imdavosi, šios veiklos B. Kvedaras ėmėsi su užsidegimu, negailėdamas laiko ir jėgų. Rezultatas – knyga apie gimtąjį kaimą „Gimtieji Šalinėnai“. Deja, atspausdintos jos jis pats nebeišvydo.
Tie, kuriems teko bent trumpai pabendrauti su Bronium Kvedaru, pirmiausia, tur būt, prisimena jo ramybę ir toleranciją. Tie, kuriems teko laimė su juo dirbti ar ilgiau jį pažinti, prisimena jo darbštumą, sąžiningumą, korektiškumą, kuklumą, atlaidumą, ištikimybę savo pasirinkimui ir žmonėms. Artimai bendravusiejį prisimena draugišką, dosnų, šiltą žmogų, tokį, kurio paprasčiausiai neįmanoma nemylėti.
Dr. Bronius Kvedaras mirė 2008 m. rugsėjo 25 d. Palaidotas Saltoniškių kapinėse Vilniuje.
Paruošė V. Dragūnienė
Paruošta remiantis:
- B. Kvedaro asmens byla, saugoma Matematikos ir informatikos instituo archyve.
- Stasys Rutkauskas. Keli štrichai apie B. Kvedarą – Mokytoją, kolegą ir vyresnįjį draugą. Kn: Bronius Kvedaras. Gimtieji Šalinėnai, MII, Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, Vilnius, 2009, 282 p.
- V. Dragūnienės asmeniniais prisiminimais.