Bronius Grigelionis

1935–2014

Bronius Grigelionis gimė 1935 m. lapkričio 1 d. Pasvalio raj. Iciūnų km., valstiečių Igno ir Onos Grigelionių 9-nių vaikų šeimoje. 1954 m. baigęs Žeimelio vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus universitetą, Fizikos – matematikos fakultetą, matematikos specialybę.

Broniui likimo lemtis buvo tokia, kad dar būnant abiturientu į jį atkreipė dėmesį Lietuvos matematikų bendruomenė: ir profesūra, ir studentai – matematikai. Štai kaip tas atsitiko. Jis 1954 m. pavasarį tapo Lietuvos jaunųjų matematikų III-iosios olimpiados nugalėtoju. Tarytum kas čia tokio. Įvyko tarytum eilinis įvykis. Bet įvyko neeilinis įvykis, sensacija. Olimpiados nugalėtojas – ne didmiesčio mokyklos abiturientas. O abiturientas paprastos, kaimiškosios mokyklos iš Žiemelio. Pamenu, tada būdamas pirmakursiu, kaip nedrąsiai, lyg pasimetęs, lydimas karštų plojimų į sceną atsiimti apdovanojimų žengia paprastas vaikinas.

Nuo 1954 m. rudens Bronius tvirtai pradeda šturmuoti matematikos mokslo aukštumas. Ir šturmuoja labai sėkmingai. 1959 m. baigęs universitetą Jis įstoja į Kijevo universiteto matematikos specialybės aspirantūrą. Jo vadovu tampa garsus matematikas, Ukrainos mokslų akademijos akademikas Borisas Gnedenka. 1960 m. vadovui persikėlus į Maskvos univetsitetą, Bronius 1960–1962 m. studijuoja šio universiteto aspirantūroje. Studijos Kijevo ir Maskvos universitetuose ypač pasitarnavo žengiant karjeros laiptais.

Baigęs aspirantūrą Bronius 1962 m. grįžta į Lietuvą ir Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos institute pradeda matematikos profesionalo karjerą. Keitėsi šio instituto struktūra ir pavadinimas, pakol jis 2010 m. tapo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutu. Su juo ir yra susieta visa prasminga mokslinė veikla ir kasdienis gyvenimas. Bronius čia pradėjo dirbti jaunesniuoju, vėliau vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, skyriaus vadovu, pagaliau ir iki pat mirties buvo šio instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju.

Daugelį metų buvo Vilniaus universiteto profesoriumi.

Svarbiausi Broniaus Grigelionio mokslinės karjeros etapai:

• 1963 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją.
• 1969 m. tapo valstybinės premijos laureatu.
• 1970 m. tapo Fizikos – matematikos mokslų daktaru (1991 m. nostrifikuotas matematikos habilituotu daktaru) ir Matematinės statistikos sektoriaus (dabar – skyrius) vadovu, kuriam vadovavo iki 2005 m. pabaigos.
• 1971 m. jam suteiktas mokslinis profesoriaus vardas.
• 1976 m. išrenkamas tarptautinio statistikos instituto nariu, taip pat Bernulio draugijos (t.y. tarptautinės matematinės statistikos ir tikimybių teorijos specialistų draugijos) nariu.
• 1987 m. išrenkamas Lietuvos Mokslų akademijos tikruoju nariu – akademiku.
• 1991 m. išrenkamas Lietuvos katalikų Mokslų akademijos akademiku.
• 2000 m. tapo Lietuvos mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos pirmininko pavaduotoju ir apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę 1990–2000 m.

1965 m. Bronius vedė pradinių klasių mokytoją Onutę Jurgaitytę. 1967 m. susilaukė sūnaus Gintauto; 1972 m. dukters Mildos.

Bronius Grigelionis buvo Sąjūdžio pirmojo Seimo narys, Lietuvos mokslo tarybos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redaktorių tarybos narys, Vilniuje gyvenančių pasvaliečių bendrijos pirmininkas. Pasvalyje vyksta Panevėžio apskrities vidurinių mokyklų jaunųjų matematikų olimpiados, kur jaunieji matematikai varžosi dėl profesoriaus B. Grigelionio taurės.

Verta paminėti Broniaus mokslinius pasiekimus. Tik gaila, kad daugeliui šiuolaikinė matematika – priešiška ir uždara šalis, kurią supa griežtų loginių teiginių siena. Jos peizažas – sudėtingiausių formulių kalnai ir kalvos, bei sunkiai sprendžiamų lygčių tarpekliai. Bet kaip nebūtų keista – matematika yra kartu ir universali mokslo kalba. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – atsitiktinių procesų teorija ir jų statistika. Jau baigdamas aspirantūrą Bronius išgarsėjo nustatęs laiptinių atsitiktinių procesų sumų konvergavimo į taip vadinamą Puasono procesą būtinas ir pakankamas sąlygas. Šis darbas tapo tikimybių teorijos chrestomatiniu pasiekimu. Atsitiktinių procesų optimaliojo stabdymo srityje nustatė statistikų pakankamumo ir markoviškumo kriterijus. Išplėtojo semimartingaliųjų charakteristikų ir taškinių procesų intensyvumo matų koncepcijas. Sukūrė procesų su nepriklausomais pokyčiais ir stochastinių lygčių martingalinę charakterizaciją, funkcionalų integralinę išraišką ir netiesinės filtracijos lygtis. Sukūrė bendrą funkcijinių ribinių teoremų įrodymo metodą ir jį plačiai panaudojo taikymuose. Sėkmingai taikė martingalinius metodus matematinėje statistikoje, masinio aptarnavimo teorijoje, draudos ir finansų matematikoje. B. Grigelionis pirmasis Lietuvoje susidomėjo ir vystė draudos ir finansų matematikos problematiką. Tikimybių teorijos suklestėjimas Lietuvoje tampriai susijęs su Broniaus Grigelionio moksline pedagogine ir organizacine veikla.

Tai tik dalis trumpai suminėtų Broniaus Grigelionio pasiekimų. Jiems įvardinti, išanalizuoti ir įvertinti reikalinga atskira studija. Jam vadovaujant buvo apginta 19 disertacijų, 8 iš jo disertantų tapo habilituotais daktarais ir profesoriais. Bronius paskelbė įvairiuose tarptautiniuose leidiniuose apie 150 mokslinių straipsnių. Pagaliau „Springer-Verlag“ leidykla išleido Jo monografiją „Stjudento t-skirstinys ir su juo susiję stochastiniai procesai“ (anglų kalba).

Sakoma, kad bet kurioje srityje nepakeičiamų nėra. Toks likimas laukia ir Broniaus Grigelionio. Bet per netrumpą savo mokslinės veiklos laikotarpį Jo ir Jo mokinių pasiekimai jau įrašyti į matematikos mokslo istoriją. 

Broniaus Grigelionio bibliografinė rodyklė

Akademikas prof. habil. dr. Bronius Grigelionis mirė 2014 m. birželio 5 d. Palaidotas Vilniaus Kairėnų kapinėse.

Paruošė B. Riauba