DMSTI naujienos

Kviečiame studijuoti Vilniaus universitete Informatikos ir Informatikos inžinerijos mokslų krypčių doktorantūroje

Doktorantūra – tai trečiosios pakopos studijos, kurių paskirtis rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Akademinėje veikloje buvimas mokslininku beveik būtinas, bet ir versle, ypač užsienyje, mokslininko kompetencija atveria dideles perspektyvas. Kviečiame studijuoti doktorantūroje Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete ir dalinamės trumpa informacija bei absolventų ir doktorantų įžvalgomis.

Vilniaus universitete doktorantūros studijas Informatikos ir Informatikos inžinerijos mokslų kryptyse vykdo Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas (buvęs Matematikos ir informatikos institutas) bei Informatikos institutas, taip pat Kauno fakulteto Taikomosios informatikos institutas. Šiuo metu šiose kryptyse studijuoja apie 50 doktorantų. Kiekvienais metais jų gretas papildo keliolika naujų doktorantų. Nors dažniausiai priimami asmenys, baigę informatikos, informatikos inžinerijos, programų sistemų magistrantūros studijas, tačiau sėkmingai studijuoja ir gretutines mokslo kryptis baigusieji, pavyzdžiui, gyvybės mokslus, fiziką ir kt.

VU mokslininkai siūlo rinktis populiarias ir patrauklias disertacijų tematikas, susijusias su didžiųjų duomenų analitika, dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymusi, giliuoju mokymusi, našiaisiais skaičiavimais, kiber-fizinių-socialinių sistemų inžinerija, blokų grandinių technologijomis ir kibernetine sauga, vaizdo ir balso technologijomis, sistemų modeliavimu ir optimizavimu ir kt. Visą tematikų sąrašą galima rasti čia, o taip pat jos bus pristatytos atvirų durų dienoje, kurios metu su potencialiais vadovais galima aptarti ir konkretesnę temą doktorantūros tyrimams pagal pasirinktą tematiką.

Doktorantams vadovauja patyrę mokslininkai, aktyviai vykdantys mokslinius tyrimus. Potencialūs vadovai Vilniaus universitete yra ir pripažinti mokslininkai – Lietuvos mokslų premijų laureatai bei Lietuvos mokslų akademijos nariai, ir aktyvūs jaunieji mokslininkai, kurie patys ne taip seniai apsigynę disertacijas, tačiau jau spėję atlikti svarių darbų moksliniuose tyrimuose.

Baigus doktorantūrą ir sėkmingai apgynus daktaro disertacijas, galimos įvairios tolesnės karjeros galimybės. Dalis absolventų pasirenka tęsti akademinę veiklą – būti dėstytojais ir mokslininkais, kiti savo veiklą tęsia verslo įmonėse. Jau studijuojant doktorantūroje yra galimybė dėstyti bakalauro ar magistro studijų studentams, dalyvauti institutuose vykdomuose moksliniuose projektuose, vystyti savo idėjas eksperimentinei plėtrai versle ir pramonėje.

Informacija apie priėmimo sąlygas

Julija Pragarauskaitė Vizbarė, Barclays banko Londone direktorė, atsakinga už IT paslaugų globalias transformacijas

Daktaro laipsnį tuometiniame Matematikos ir informatikos institute apgyniau 2013 m. Pasirinkau studijas šiame institute dėl Duomenų analizės skyriaus ir ten dirbančių specialistų, kurie žinomi ir už Lietuvos ribų. Daug šio skyriaus straipsnių buvo publikuoti gerai žinomuose duomenų analizės žurnaluose bei konferencijose ir tai buvo puikus pavyzdys man, nes norėjau gerai suprasti duomenų analizės mokslą, niuansus bei ypač didžiųjų duomenų apdorojimo metodikas bei algoritmus. Doktorantūros metu nagrinėjau didžiųjų duomenų analizės metodikas bei algoritmus ypač fokusuojantis į dažnų bei retų sekų paiešką. Savo disertacijoje analizavau dažnų sekų paieškos tiksliuosius ir apytikslius algoritmus ir jų efektyvumą. Taip pat sukūriau apytikslį dažnų paieškų algoritmą, kuris statistiškai įvertina algoritmo daromas klaidas, kas labai svarbu apytikslių algoritmų praktiniame pritaikyme. Šiuo metu dirbu Barclays banke Londone direktore, atsakinga už IT paslaugų globalias transformacijas (Director, Head of Service Engagement and Transition). Įgūdžiai, kuriuos įgijau doktorantūros metu, man padeda kiekvieną dieną, kuomet tenka analizuoti įvairius parametrus apie veiklos efektyvumą, įvairių lokacijų produktyvumo duomenis ir ypač analizuojant finansinius rodiklius. Duomenų tyrybos įgūdžiai yra labai svarbūs privačiame sektoriuje ir padeda greitai suprasti situaciją bei pasirinkti teisingas duomenų analizės metodikas skirtingoms situacijoms.

Remigijus Paulavičius, Vilniaus universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, blokų grandinių technologijų grupės įkūrėjas ir vadovas

Dar studijuodamas magistrantūroje pradėjau pažintį su akademine veikla – dirbau Matematikos ir informatikos institute matematiku-programuotoju. Tai paskatino mane tęsti studijas doktorantūroje ir įsitraukti į mokslinius tyrimus. Pabaigęs studijas ir apgynęs daktaro laipsnį laimėjau podoktorantūros stažuotės konkursą, kurios metu du metus tęsiau tyrimus institute, o stažuotės rezultatus Lietuvos mokslo taryba įvertino ypač puikiai. Pasiekti mokslo rezultatai įgalino laimėti konkursą mokslo darbuotojo pareigoms Londono imperatoriškame koledže (Imperial College London) – viename pirmaujančių Europos ir pasaulio institucijų, kuriame tris metus vykdžiau mokslinius tyrimus ir vysčiau savo gebėjimus bei akademinius ryšius. Grįžęs į Lietuvą tęsiau akademinę veiklą tuometiniame Matematikos ir informatikos institute. Šiais metais mano iniciatyva Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute įkurta nauja blokų grandininių technologijų grupė. Vadovauju keturiems doktorantams, dėstau bakalauro studijų studentams. Akademinė aplinka suteikia galimybes tenkinti mokslinį smalsumą, vystyti savo idėjas, siekti jų įgyvendinimo.

Mindaugas Morkūnas, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto doktorantas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Valstybinio patologijos centro bioinformatikas, biobanko koordinatorius

2002-aisias baigęs VGTU bioinžinerijos magistro studijas pradėjau dirbti VGTU Bioinformatikos laboratorijoje ir jau beveik 20 metų dirbu įvairiose biomedicininės pakraipos laboratorijose. Pradėjęs dirbti Valstybiniame patologijos centre (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose) tapau skaitmeninę patologiją vystančios specialistų komandos nariu. Gavau progą iš arti pamatyti, koks kompleksiškas yra šiuolaikinės precizinės medicinos diagnostikos procesas. Dirbdamas su moderniais biologinių tyrimų metodais ir naujausia automatizuota įranga turėjau vis daugiau laiko skirti surinktų duomenų tyrybai, rezultatų analizei. Mokiausi savarankiškai, išklausiau keletą atvirų kursų internete. Kai suvokiau, jog nebeužtenka gebėti naudotis populiariausiais biologinių duomenų analizės įrankiais, galutinai nusprendžiau persikvalifikuoti – tapti bioinformatiku – specialistu gebančiu apjungti gilias biologijos ir skaitmeninių technologijų žinias. Dėl to pradėjau informatikos inžinerijos doktorantūros studijas tuometiniame Matematikos ir informatikos institute. Savo disertacijos objektu pasirinkau navikų heterogeniškumo problemą. Kiekvienas navikas yra genetiškai unikalus dėl skirtingo jame egzistuojančių mutacijų rinkinio – tai kritinė problema individualizuotos vėžio terapijos plėtrai. Siekiu sukurti metodus, leisiančius tiksliau apibūdinti kiekvieno naviko biologiją. Institute patekau į itin kompetentingą kolektyvą, daugiadisciplininiam darbui palankią aplinką. Buvau labai draugiškai priimtas – nesijaučiu prašalaičiu, atklydusiu iš kitos mokslo šakos. Doktorantūros studijos man leidžia tobulėti duomenų mokslo srityje, spręsti realius skaitmeninės patologijos uždavinius – medicininių vaizdų analizę, daugiamačių duomenų tyrybą, biologinių procesų modeliavimą.