Algirdas Garliauskas

1932–2019

Lietuvos informatikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras Algirdas Garliauskas gimė 1932 m. sausio 10 d. Pavyžintyje, Saldutiškio valsčius.

1955 baigė Vilniaus pedagoginį institutą su pagyrimu, įgydamas fizikos-matematikos pedagogo kvalifikaciją. Tik pabaigus mokslus tais pačiais 1955 m. buvo pašauktas į karinę tarnybą, kurią baigė anksčiau laiko. Išlaikė eksternu egzaminus karininko laipsniui.

1958 m. dirbo Statybos technikumo fizikos dėstytoju.

1960 m. su pagyrimu baigė SKB prie Vilniaus skaičiavimo gamyklos organizuotus skaičiavimo mašinų perkvalifikavimo kursus, Maskvos energetiniame institute.

1961 m. įstojo į Visasąjunginio gamtinių dujų tyrimo instituto (VNIIGaz) aspirantūrą, kurioje paruošė disertaciją. Disertacijos vadovas buvo plačiai žinomas kibernetikos tėvas, pirmosios z-tipo ESM atminties išradėjas, profesorius L.I.Gutenmacheris. Studijuodamas aspirantūroje 1965 m. paskelbė savo pirmąją mokslinę publikaciją „Dujų verslovės maksimalios gavybos skaičiavimas dinaminio programavimo metodu“, ž. "Už techninį progresą". Nr. 15, 1965, (rus. k.). 1967 m. buvo suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis.

1968–78 dirbo VNIIEGazProm TSRS mokslų akademijos Aukštųjų temperatūrų institute. 1977 m. TSRS MA Sibiro skyriaus Skaičiavimo centre suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis.

1978–80 dėstė Maskvos valdymo institute. Nuo 1982 Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto (iki 1990 Matematikos ir kibernetikos institutas) Neuroinformatikos laboratorijos vadovas. 1982–2000 dėstė Vilniaus universitete. 1985 m Lietuvių liaudies specialistų kvalifikacijos kėlimo institute suteiktas profesoriaus vardas. 1996–2003 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, nuo 2007 dėstė M. Romerio universitete.

1993 m. nostrifikuotas į habilituoto mokslų daktaro, technikos mokslai, laipsnį.

1999 stažavosi Tokijo RIKEN institute. Lietuvos mokslininkų sąjungos Informatikos skyriaus pirmininkas (nuo 1989) ir Sinergetinio smegenų mokslo tyrimo centro tarybos vadovas (nuo 2001).

Svarbiausi darbai iš energetinių sistemų modeliavimo, dirbtinio intelekto, neurosistemų chaoso reiškinių netiesinės dinamikos ir smegenų vizualinės žievės topologijos modeliavimo. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių (eLABa-oje registruotos Algirdo Garliausko publikacijos).

1993 m. paskelbė pirmąjį darbą progresyvioje dirbtinio intelekto srityje - imitacinių neurosistemų analizėje ir sintezėje. Nuo to laiko tapo naujos informatikos šakos - neuroinformatikos bei smegenų stiliaus paradigmos kūrėju.

Parašė 5 monografijas; svarbiausios: Sudėtingų tinklų sisteminė analizė ir optimizacija (su V. Feiginu, 1989, rusų kalba), Neurotinklų chaoso analizė (1998, anglų kalba), Neurotinklų chaoso modeliavimo aspektai (2003, anglų kalba).

Sukūrė dirbtinių neurotinklų patobulintą, įvedant branduolio ir rekursinę prognozės paklaidos funkcijas, atbulo sklidimo metodą  ir programų paketą eksperimentiškai patikrintą valiutos keitimo kurso prognozės sferoje.

Pelnė apdovanojimus:

• Lietuvos ministrų tarybos premija (Vilnius, 1987),
• Sorošo fondo grantas (Vašingtonas, 1993),
• Kanados Gamtos mokslų ir inžinerijos tyrimų tarybos fondo grantu (Otava, 1995),
• Tokijo mokslo universiteto grantu (Tokijas, 1989),
• Šiaurės kraštų tarybos fondo grantu (Vilnius, 1996),
• Tokijo RIKEN instituto parama stažuotei (Tokijas, 1999).
• 1987 m. buvo apdovanotas LSSR valstybinė premija.

Kita veikla:

• Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys,
• LMS Kibernetikos (Informatikos) skyriaus pirmininkas,
• Tarptautinės intelektinių sistemų tyrimo laboratorijos prie Kanados Saskatčevano universiteto narys,
• Tarptautinės netiesinės dinamikos specialių interesų grupės (SIS/NL, JAV) narys,
• Neuromokslo grupės (SIS/NL, JAV) narys,
• ABI tyrimo patarėjų tarybos narys,
• Virtualaus Sinergetinio smegenų mokslo tyrimo centro tarybos vadovas.

Prof. habil. dr. Algirdas Garliauskas mirė 2019 m. birželio 24 d. Palaidotas Saldutiškio miestelio kapinėse, Utenos raj.

Paruošta remiantis:

• Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ elektroninė versija.
• MII svetainės archyvas