Istorija

Apie institutą

1956 m. spalio 1 d.

Įkurtas Fizikos ir matematikos institutas (FMI) Direktoriumi paskirtas akademikas Adolfas Jucys, direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams – dr. Jonas Kubilius, direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams – Petras Česnulevičius.
Institutas įkurtas reorganizuojant Fizikos-technikos institutą į 3 institutus.
FMI įsikūrė Vilniuje T. Kosciuškos g. 30, užėmė 143 m2 plotą, turėjo 24 darbuotojus ir dar 10 laisvų etatų.
Institutą sudarė trys padaliniai, kurie laikui bėgant išaugo į savarankiškus institutus:

Matematikos sektorius (MS), išaugęs į dabartinį Matematikos ir informatikos institutą. Sektoriaus vadovu tapo dr. Jonas Kubilius. Tuo pat metu J. Kubilius ėjo ir direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams pareigas.
Be vadovo, sektoriuje dirbo 3 matematikai: jaunesnysis mokslinis bendradarbis L. Gabrelijanas, vyr. laborantė R. Merkytė ir aspirantas R. Uždavinys.
Teorinės fizikos sektorius, išaugęs į du institutus – Teorinės fizikos ir astronomijos institutą bei Fizikos institutą. Sektoriaus vadovu tapo akademikas Adolfas Jucys.
Puslaidininkių laboratorija, išaugusi į Puslaidininkių fizikos institutą. Sektoriaus vadovu tapo akademikas Povilas Brazdžiūnas.

Akad. Adolfas Jucys

Petras Česnulevičius

Akad. dr. Jonas Kubilius

Akad. Povilas Brazdžiūnas

1958 m.

Akad. Jonas Kubilius, paskirtas VU rektoriumi, bet liko dar vadovauti ir Matematikos sektoriui.

1960 m. spalio 17 d.

Matematikos sektoriaus (MS) vadovu tapo dr. Vytautas Statulevičius.

1961 m. vasaris

Pradėtas statyti Skaičiavimo centro (SC) pastatas, Lentpjūvių g. 7 (dabar A. Goštauto g. 12), Vilniuje.
Akademikas A. Jucys tuo metu tobulino statistinius metodus, aprašančius elektronų judėjimą atomuose. Jiems buvo reikalingi sudėtingų integro-diferencialinių Hartree–Foko lygčių sprendimai. Lygtys buvo sprendžiamos artutiniais skaitmeniniais metodais, panaudojant mechaninius ir elektromechaninius aritmometrus, o vienos lygčių sistemos sprendimas trukdavo keletą mėnesių.
Naudojant elektronines skaičiavimo mašinas, buvo galima iš esmės sutrumpinti tų lygčių sprendimo laiką. Todėl Fizikos ir matematikos instituto direktorius akademikas A. Jucys labai rūpinosi skaičiavimo technikos įsigijimu ir naudojimu, buvo aktyviai ruošiamasi įsigyti elektroninę skaičiavimo mašiną.

1961 m. gegužės 1 d.

zukauskas198x294 dr. Kostas ŽukauskasĮkurta Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorija (ESML). Jos vadovu paskirtas dr. Kostas Žukauskas.
Nuo 1955 metų akademikas A. Jucys ėmė ieškoti mokslo įstaigų, kurios galėtų paruošti Lietuvai specialistus dirbti kompiuterių mokslo ir eksploatavimo srityse. 1957 metų pavasarį ilgalaikėms stažuotėms į SSSR MA Skaičiavimo centrą išvyko fizikai-teoretikai J. Glembockis ir K. Žukauskas. Pirmasis studijavo programavimo pagrindus ir mokėsi spręsti kvantinės atomo teorijos uždavinius. Antrasis studijavo elektroninių skaičiavimo mašinų konstrukciją.
Vėliau SSSR MA Tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute K. Žukauskas studijavo mašinos „BESM“ konstrukciją, o Maskvos Inžinerinės fizikos institute išnagrinėjo specializuoto keitiklio analogas-kodas konstrukciją. Vėliau šios žinios buvo panaudotos konstruojant analogas-kodas keitiklį Lietuvos mokslų akademijos elektroninei skaičiavimo mašinai „BESM-2M“.

1962 m. liepos 14 d.

esm besm 2 627x400 Paleista pirmoji FMI elektroninė skaičiavimo mašina BESM-2M.

Ši ESM turėjo 2047 žodžių po 39 bitus RAM atmintį; du magnetinius būgnus (MB) po 12290 žodžių ir 2 magnetinių juostų (MJ) įrenginius, talpinančius po 131000 žodžių. Kompiuterį sudarė apie 3000 elektroninių lempų ir 10000 diodų, naudojo 43 kW elektros energijos.

1962 m. spalio 1 d.

matulis1 300x436 Įkurtas Skaičiavimo matematikos sektorius (SkMS). Sektoriaus vadovu tapo dr. Vilius Matulis.

Skaičiavimo matematikos sektoriaus įkūrimas atspindėjo naują kokybinį šuolį FMI, o drauge ir visos Lietuvos MA istorijoje: skaičiavimo technikos mokslo (dabar – informatikos) tyrimų pradžią. Pirmoji sektorius užduotis buvo ruošti programinės įrangos specialistus ir rūpintis ESM programine įranga.

1962 m. gruodžio 6 d.

Dr. Vytautas Statulevičius paskirtas FMI direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui.
Jis toliau ėjo ir Matematikos sektoriaus vadovo pareigas.

1963 m. spalio 10 d.

pozela1 300x434

FMI direktoriumi išrinktas prof. Juras Požela.

1964 m.

Baigtas statyti Skaičiavimo centro (SC) pastatas Lenpjūvių g. 7 (dabar A. Goštauto g. 12), Vilniuje. Pastatas užbaigtas jau eksplotuojant pirmąją skaičiavimo mašiną.

1964 m. liepos 1 d.

Įkurtas Techninės kibernetikos sektorius (TKS). Vadovu paskirtas dr. Kostas Žukauskas.
Skaičiavimo technikos eksploatacija parodė, kad Institute reikia organizuoti naujus padalinius, kurie galėtų spręsti kylančius elektroninių skaičiavimo mašinų eksploatacijos, patikimumo, programų paruošimo, uždavinių sprendimo klausimus.

Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorijos (ESML) vadovu paskirtas Jonas Petkevičius.

Skaičiavimo matematikos sektoriaus (SkMS) vadovu paskirtas dr. Eduardas Vilkas. Tai lėmė SkMS reorganizavimas:

Darbuotojų grupė, dirbusi matematinės logikos ir algoritmų bei programavimo teorijos kryptyse, perkelta į Matematinės logikos ir programavimo sektorių (MLPS).
Prie likusių darbuotojų prijungta kita grupė darbuotojų, dirbusių lošimų teorijos srityje.

Įkurtas Matematinės logikos ir programavimo sektorius (MLPS). Vadovu paskirtas dr. V. Matulis.

Jonas Petkevičius

dr. Eduardas Vilkas

1965 m. vasario 9 d.

Matematikos sektoriaus (MS) pavadinimas pakeistas į Tikimybių teorijos sektorių (TTS). Jo vadovu ir toliau liko prof. V. Statulevičius.
Taip buvo siekiama geriau atspindėti 1956 m. įkurto Matematikos sektoriaus vykdomų mokslinių tyrimų kryptis, nes naujuosiuose matematiniuose padaliniuose – Skaičiavimo matematikos sektoriuje (SkMS) ir Matematinės logikos ir programavimo sektoriuje (MLPS) – intensyviai vystėsi ir kitos matematikos mokslo kryptys.

1965 m. pavasaris

seni rumai625x400

Baigtas statyti FMI pastatas K. Požėlos g. 54 (dabar A. Goštauto g. 12) Vilniuje.

1965 m. spalio 1 d.

Įkurtas Atpažinimo procesų sektorius (APS). Vadovu paskirtas dr. Laimutis Telksnys.
Tuo metu vis ryškėjo būtinumas Lietuvos mokslui nelikti nuošalyje nuo audringai pasaulyje besivystančio valdymo problemų mokslo, pradėti sistemingus kibernetikos problemų tyrimus. Tos šių tyrimų užuomazgos, kurios buvo susiformavusios Institute, susijusios su skaičiavimo technikos patikimumo klausimais, jau buvo nepakankamos. Todėl į Institutą pakviečiamas Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos ved. konstruktorius dr. Laimutis Telksnys. Kartu su juo iš „Sigmos“ Specialaus konstravimo biuro perėjo ir grupė darbuotojų. Jie ir sudarė naujojo sektoriaus pagrindą.
Nuo to laiko FMI šalia matematikos ir fizikos krypčių mokslų pradeda sparčiai vystytis ir trečiosios krypties – kibernetikos – moksliniai tyrimai.

1966 m.

FMI suteikta pirma kategorija.
Tai reiškė savotišką institute vykdomų darbų pripažinimą ir suteikė platesnes galimybes tolesniam vystymuisi.

1966 m. ruduo

FMI pavesta tvarkyti Respublikinio algoritmų ir programų fondo BESM tipo ESM skyrių.
Tuo metu buvo kuriama bendra SSSR struktūra – Valstybinis algoritmų ir programų fondas (VAPF), turintis tikslą kaupti sukurtas šalyje programas ir algoritmus bei palengvinti ir pagreitinti visų skaičiavimo centrų aprūpinimą programine įranga, kurios labai trūko šalyje smarkiai besivystant skaičiavimo technikai.
VAPF sudarė teritoriniai-respublikiniai, žinybiniai (pvz., Mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų) bei specializuoti (pvz., ESM valdymo programų) algoritmų ir programų fondo skyriai.

1966 m. lapkričio 23 d.

Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumas priima nutarimą dėl Fizikos ir matematikos instituto reorganizavimo.
Tai – pirmasis instituto reorganizavimas.

FMI fizikinio profilio tyrimuose ryškiai išsiskyrė eksperimentinė puslaidininkių fizikos kryptis, kurioje tuometinio Instituto direktoriaus J. Požėlos talento ir organizacinių pastangų dėka išaugo originali mokykla, turinti svarių mokslinių laimėjimų ir gerai paruoštų mokslinių kadrų. Todėl puslaidininkių fizikos padalinių bazėje buvo suformuotas naujas institutas (PFI). Jo direktoriumi paskirtas dr. J. Požėla. Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi tapo V. Statulevičius.

1967-1976 m. Fizikos ir matematikos institutas iki antrojo reorganizavimo

1967 m. sausio 1 d.

stat dir300x436 dr. Vytautas StatulevičiusFizikos ir matematikos instituto direktoriumi tapo Vytautas Statulevičius. Direktoriaus pavaduotojai – dr. Laimutis Telksnys (mokslo reikalams), dr. Mifodijus Sapagovas (Skaičiavimo centro reikalams) ir prof. Boleslovas Styro (fizikos profilio padaliniams).
Atskyrus PFI, Fizikos ir matematikos institute liko matematinio ir kibernetinio profilio padaliniai su savo tematika, Skaičiavimo centras bei teorinės fizikos problematika. Prie FMI prijungtas ir buvęs savarankiškas MA padalinys – Branduolinės fizikos ir radioaktyviųjų izotopų skyrius.
Instituto reorganizavimo metu buvo įvykdomi ir instituto struktūros pakeitimai:

Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorijos (ESML) vadovu paskiriamas Vytautas Liesis.
Matematinės logikos ir programavimo sektoriaus pavadinimas pakeistas į Matematinės logikos ir algoritmų teorijos sektorių (MLATS). Vadovu liko V. Matulis. Programavimo ir uždavinių sprendimo darbus perkėlus į MLATS, naujasis pavadinimas geriau atspindėjo sektoriuje vykdomų tyrimų kryptį.

Įkurti nauji sektoriai:

Įkurtas Skaičiavimo metodų sektorius (SMS). Sektoriaus vadovu paskirtas dr. Mifodijus Sapagovas.
Įkurtas Operacijų tyrimo sektorius (OTS), jo vadovu paskirtas dr. Eduardas Vilkas. Sparčiai besivystant tyrimams lošimų teorijos, matematinių metodų taikymo ekonomikoje mokslinėms kryptyse, FMI išaugo darbuotojų, sprendžiančių šias problemas, skaičius. Jie ir sudarė naująjį sektorių.
Įkurtas Programavimo ir uždavinių sprendimo sektorius (PUSS). Jo vadovu tapo dr. Bronius Kvedaras. Sektorius suformuotas iš programuotojų, dirbusių Skaičiavimo matematikos sektoriuje ir grupės diferencialinių lygčių specialistų, dirbusių Matematinės logikos ir programavimo sektoriuje.
Įkurta Perforacinių skaičiavimo mašinų laboratorija (PML). Laboratorijos vadovu paskirtas Jonas Algis Petkevičius. Išsiplėtus skaičiavimų srautui, padidėjo ruošiamos skaičiavimams informacijos (perforavimo, dubliavimo) apimtys, daug dėmesio reikalavo perforacinių mašinų priežiūra, jų darbo organizavimas. Laukė dar didesni darbai ruošiantis paleisti naują ESM – BESM-4. Siekiant geriau organizuoti tuos darbus informacijos ruošimo technikos valdymas buvo atskirtas nuo ESM priežiūros ir skaičiavimų organizavimo.

dr. Mifodijus Sapagovas

dr. Eduardas Vilkas

dr. Bronius Kvedaras

Jonas Algis Petkevičius

1968 m. kovo 28 d.

Paleista ESM BESM-4. Mašiną aptarnaujančios grupės viršininku buvo paskirtas Antanas Čieda.

Ši skaičiavimo mašina buvo daug patikimesnė ir galingesnė už BESM-2M: 4000 žodžių atmintis po 45 bitus, 64000 žodžių MD, 4 MJ. Greitis – 2000 komandų per sekundę. Programavimas – mašinos komandomis, vėliau įdiegtas ALGOL-60.

1969 m. gegužės 5 d.

Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorijos (ESML) vadovu paskiriamas dr. Boleslovas Binkauskas. V. Liesis tampa mašiną BESM-2M aptarnaujančios grupės viršininku.

Vytautas Liesis

dr. Boleslovas Binkauskas

1969 m. lapkričio 16 d.

Įkurtas Optimalių sprendimų teorijos sektorius (OSTS). Vadovas – prof. dr. Jonas Mockus.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naujai mokslinių tyrimų krypčiai – daugelio ekstremumų funkcijų optimizavimo metodai – Lietuvos TSR MA Prezidiumas perkelia iš Kaune esančio Fizikinių-techninių energetikos problemų instituto į Fizikos ir matematikos institutą dalį Ekstremalinių uždavinių laboratorijos darbuotojų, kuriai vadovavo dr. J. Mockus. Iš jų ir buvo sudarytas Optimalių sprendimų teorijos sektorius.
Įkurtas Matematinio aprūpinimo sektorius (MAS). Sektoriaus vadovu tapo dr. Pranas Rumšas.
PUSS sudėtyje ilgai ir sėmingai dirbo grupė specialistų, kurie rūpinosi ESM programinės įrangos įsisavinimu, tvarkymu ir palaikymu. Jie ir sudarė naujojo sektoriaus pagrindą, kuriam buvo pavesti ESM programinės įrangos kūrimo, adaptavimo ir eksploatacijos darbai. Taip buvo pasiektas didesnis skaičiavimų efektyvumas.
MAS sudėtyje įkurta Algoritmų ir programų fondo (APF) grupė (vad. Vilma Dragūnienė).
Grupei pavesta tvarkyti Lietuvos respublikinį BSEM tipo ESM skyrių bei TSRS Mokslų akademijos žinybinio APF Lietuvos skyrių.

prof. dr. Jonas Mockus

rumsas 2 161x244 dr. Pranas Rumšas

draguniene0 300x434 Vilma Dragūnienė

1970 m. kovo 27 d.

Perforacinių mašinų laboratorija (PML) reorganizuota į Informacijos paruošimo įrengimų laboratoriją (IPL). Vadovu lieka J. Petkevičius.

1970 m. spalio 16 d.

grigelionis j. 300x436jpg 1

Įkurtas Matematinės statistikos sektorius (MSS). Sektoriaus vadovas prof. Bronius Grigelionis.
Išaugus gausiam jo kvalifikuotų kadrų būriui, išsiplėtus mokslinei tematikai, Tikimybių teorijos sektoriaus bazėje sukuriamas MSS.

1971 m. pavasarį

BESM-2M buvo išjungta.

1971 m. spalio 18 d.

bagu ka1 vt 1

Direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams pradėjo dirbti Gediminas Baguška.
Ilgamečiam direktoriaus pavaduotojui Petrui Česnulevičiui išėjus į pensiją, naujuoju pavaduotoju buvo paskirtas G. Baguška.

Gediminas Baguška

1972 m. birželis

Paleista pirmoji ESM BESM-6. Mašiną aptarnaujančios grupės viršininku buvo paskirtas Petras Šulcas.

Norint patenkinti labai išaugusius vartotojų poreikius, greičiausias kelias buvo išplėsti Skaičiavimo centro ESM parką, įvesti naujas, galingesnes skaičiavimo mašinas. BESM-6 turėjo daugiau atminties, keičiamus magnetinius diskus (MD), 8 MJ įrenginius, vykdė apie 1 milijoną operacijų per sekundę. Turėjo daug patogesnę ir galingesnę programinę įrangą, dirbo kolektyvinio naudojimo režimu.

1974 m. sausio 16 d.

Įkurta savarankiška Algortimų ir programų fondo (APF) grupė, pavaldi direktoriaus pavaduotojui – Skaičiavimo centro vadovui. Grupei vadovavo V. Dragūnienė.
1966–1989 m. laikotarpiu APF grupė užregistravo daugiau kaip 300 darbų, algoritmų, programų, taikomųjų programų paketų. Užregistruoti darbai turėjo publikacijų statusą. Buvo leidžiamas užregistruotų darbų katalogas.

1976 m. liepa

sulcas300x436 1
Paleista antroji ESM BESM-6.
Ją, kaip ir pirmąją, aptarnavo P. Šulco vadovaujama grupė.
Abi skaičiavimo mašinos buvo sujungtos į sistemą, naudojo bendrus resursus. Tai labai padidino uždavinių sprendimo efektyvumą.

1976 m. spalio 4 d.

masiulis250x364

Įkurtas Informacijos ir patentų sektorius (IPS). Sektoriaus vadovas – dr. Jonas Masiulis.
Padalinio įsteigimą sąlygojo būtinumas geriau aprūpinti moksline informacija Instituto darbuotojus bei spartus išradybos vystymas. Tuo metu Instituto darbuotojai, kasmet pateikdavo net iki 50 paraiškų išradimams, apie du trečdaliai šių paraiškų būdavo pripažįstamos ir išduodamos autorinės teisės.

1977 m. sausio 1 d.

Antrasis FMI reorganizavimas
Sparčiai besiplečiant FMI tyrimų kryptims ir problematikai, išaugusi jo skaičiavimo technikos, kibernetikos, astronomijos ir eksperimentinės fizikos techninė materialinė bazė, gausus aukštai kvalifikuotų, tačiau gana skirtingų profilių mokslo darbuotojų kolektyvas darė Institutą per daug universalų, savotiška mažąja akademija. 1976 metų pabaigoje Institute buvo daugiau kaip 600 darbuotojų, jų tarpe 10 mokslo daktarų, daugiau kaip 120 mokslo kandidatų, 47 aspirantai.

mii darb 1976 ssnews v
Tačiau mokslinių tyrimų efektyvumui nėra palanki nei pernelyg siaura specializacija, nei pernelyg platus universalumas. Tai sąlygojo FMI reorganizaciją.

1977-1990 m. Matematikos ir kibernetikos institutas

1977 m. sausio 1 d.

FMI suskyla į du institutus:
• Matematikos ir kibernetikos institutą (MKI). Instituto direktorium paskiriamas prof. dr. V. Statulevičius. Pavaduotojai – prof. Laimutis Telksnys (mokslui), prof. Mifodijus Sapagovas (Skaičiavimo centrui) ir Gediminas Baguška (ūkio reikalams).

prof. dr. Vytautas Statulevičius

prof. Laimutis Telksnys

prof. Mifodijus Sapagovas

Gediminas Baguška

• Fizikos institutą. Instituto direktoriumi paskiriamas J. Viščakas.
Reorganizavimo metu buvo patikslinta institutų problematika. Matematikos ir kibernetikos institutui nustatyta vieninga matematikos ir kibernetikos mokslų kryptis, patvirtintos dvi pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys, kurios drauge buvo ir Lietuvos TSR Mokslų Akademijoje profiliuojančiomis kryptimis. Tai:
1) Tikimybių teorija ir jos taikymas valdymo uždavinių sprendimui;
2) Mokslinių tyrimų automatizavimas.
Šiose kryptyse tilpo visa ta mokslinė tematika, kuri senajame Fizikos ir matematikos institute buvo priskiriama matematikos bei kibernetikos profiliui.
Reorganizavimo metu MKI matematikos ir kibetnetikos krypčių sektorių ir laboratorijų skaičius nepasikeitė. Tačiau spartesnis instituto persitvarkymas, atsižvelgiant į jam iškeltus uždavinius teikti didesnę konkrečią paramą Respublikos liaudies ūkiui, reikalavo atitinkamo padalinių reorganizavimo.

1977 m. sausio 27 d.

Programavimo ir uždavinių sprendimo sektorius (PUSS) reorganizuotas į Diferencialinių lygčių sektorių (DLS). Vadovas – dr. Bronius Kvedaras.

1977 m. kovo 1 d.

baskas1t 250x364

Įkurtas Valdymo sistemų sektorius (VSS). Vadovas – dr. Antanas Baskas.

1977 m. gegužės 1 d.

Įkurtas Skaičiavimo technikos ir programinės įrangos eksperimentinės gamybos skyrius. Vadovu paskirtas dr. Liudvikas Bulotas.
Skyrius buvo skirtas nestandartinių skaičiavimo technikos įtaisų bei kitų techninių įrenginių gamybai.

1977 m. gruodžio 1 d.

pts315x200

Techninės kibernetikos sektoriaus (TKS) pavadinimas pakeistas į Patikimumo teorijos sektorių (PTS). Vadovas – K. Žukauskas

1978 m.

Institutui už išradybinę veiklą buvo pripažinta pirma vieta Lietuvoje.

1978 m. vasario 22 d.

paulauskasc

Įkurtas Technologinių procesų valdymo sektorius (TPVA). Jam vadovauti paskirtas dr. Celestinas Paulauskas.
Išaugus Atpažinimo procesų sektoriui ir išsiplėtus jo tematikai, dalis jo mokslinių darbuotojų, vykdžiusių procesų valdymo tyrimus, išskiriama į atskirą Technologinių procesų valdymo sektorių.

1979 m.

ESM BESM-4 išjungta.

1979 m. birželis

Prof. Laimutis Telksnys paskiriamas Skaičiavimo centro vadovu.
Iki tol Skaičiavimo centro vadovu dirbo M. Sapagovas išėjo kūrybinių atostogų (ruošti daktaro – dabar habil. dr. – disertacijos). Direktoriaus pavaduotoju mokslui tampa prof. Eduardas Vilkas.

1980 m. sausio 2 d.

Įkurta Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorija (MTAL). Laboratorijos vadovu paskiriamas dr. Valentinas Černiauskas.
Laboratorija buvo įkurta siekiant geriau organizuoti bei koordinuoti darbus antroje pagrindinėje instituto mokslinių tyrimų kryptyje – mokslinių tyrimų automatizavimą. Ji buvo įkurta atskyrus dalį išaugusio Atpažinimų procesų skyriaus darbuotojų.

1980 m. balandžio 14 d.

Pakeistas sektorių statusas – sektoriai tapo skyriais.
Skyrių viduje gali būti kuriami mažesni savarankišką tematiką turintys sektoriai ir/arba grupės.

1980 m. lapkričio 25 d.

Matematinio aprūpinimo skyrius (MAS) pavadintas Programinės įrangos skyriumi (PRĮS). Vadovu liko Pr. Rumšas.

1981 m. sausio 27 d.

Pradėjo veikti Respublikinė neakivaizdinė Jaunųjų programuotojų mokykla.
Mokyklos organizatorius ir pirmasis jos vadovas buvo dr. Gintautas Grigas.

1981 m. birželio 9 d.

grigas j 300x436

Įkurtas Sisteminio programavimo sektorius (SPS). Sektoriaus vadovu paskirtas dr. Gintautas Grigas.
Sektorius įkurtas Matematinės logikos ir algoritmų teorijos (MLATS) skyriaus sudėtyje. Tai pirmasis sektorius, įkurtas naujo statuso skyriuje.

1981 m. liepos 1 d.

raudys j 300x436

Įkurtas Duomenų analizės skyrius (DAS). Skyriaus vadovas – habil. dr. Šarūnas Raudys.
Skyrius su savo tematika atsiskyrė nuo Atpažinimo procesų skyriaus.

1982 m. birželio 11 d.

Panaikinta Perforacinių mašinų laboratorija (PML).

1983 m.

skerus ms vt

Instituto moksliniu sekretoriumi išrinktas dr. Stasys Skėrus.
Paleista ESM ES-1045. Mašiną aptarnaujančios grupės viršininku buvo paskirtas Bronius Samuolis.

dr. Stasys Skėrus

1984 m. balandžio 29 d.

veiveris2 300x436 Įkurta Skaičiavimų valdymo laboratorija (SVL). Jai vadovauti paskirtas dr. Gediminas Veiveris.
Laboratorijai buvo pavesta tvarkyti uždavinių, sprendžiamų paketiniame (ne nuotoliniame) režime, skaičiavimo procesą, nuo užsakymų priėmimo iki rezultatų išdavimo.
Sisteminio programavimo sektorius (SPS) buvo reorganizuotas į savarankišką Sisteminio programavimo skyrių (SPS). Jam pavesta rūpintis naujo tipo skaičiavimo mašinos ES-1045 programine įranga. Skyriaus vadovu paliktas dr. Gintautas Grigas.

dr. Gediminas Veiveris

1984 m. spalio 1 d.

zalatorius v

Įkurta Kompiuterių prietaisų ir programinės įrangos eksperimentinė gamykla „Bitas“. Gamyklos direktoriumi paskirtas dr. Juozas Zalatorius.

1985 m.

MKI persikelia į naujus rūmus Akademijos g. 4 Vilniuje.
Pradėtas eksploatuoti galingas skaičiavimo kompleksas ELBRUS-1-K2. Kompleksą aptarnaujančios grupės viršininku buvo Viktoras Veitas.

1985 m. kovo 1 d.

E.Vilkas tapo EI direktorium. Kartu su vadovu Operacijų tyrimo sektorius (OTS) pervestas į Ekonomikos institutą.

1985 m. gruodžio 5 d.

Pradėta eksploatuoti kolektyvinio naudojimo sistema MOKSLAS.
Sistema sukurta sujungus abi BESM-6 ESM. Sistema dirbo valdoma vienos operacinės sistemos ir naudojo bendrą diskų erdvę. Videoton-340 monitoriai buvo naudojami kaip terminalai. Sistema dirbo visą parą, turėjo 19200 žodžių po 50 bitų atmintį, 24 keičiamus MB po 512000 žodžių, 20 MJ. Telefono linijomis buvo prijungti terminalai ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Vienu metu sprendė 6 uždavinius, dirbo 10 terminalų. Buvo naudojamos ALGOL-60, FORTRAN IV, LISP programavimo kalbos, asembleris. Valdė – KRAB sistema. Buvo prijungtos 25 organizacijos.
Sistema MOKSLAS buvo sujungta ir su TSRS Mokslų akademijos bei sąjunginių respublikų Mokslo akademijų tinklu AKADEMSET.
1987 m. sistemą MOKSLAS sudarė: 2 BESM-6, ES-1045, ELBRUS-1-K2 ir 115 terminalų.

1985 m. gruodžio 30 d.

Priimtas eksploacijai naujas Skaičiavimo centro pastatas.
Naujojo pastato plotas – 5068 m2. Jame tuo metu jau buvo sumontuotas skaičiavimo kompleksas ELBRUS-1-K2.
Vėliau pastate buvo įsikūrusios bendrovės BALTIC AMADEUS ir TEV.

nauj sg v

1986 m. balandžio 28 d.

Patikimumo teorijos skyrius (PTS) reorganizuotas į Vaizdų analizės laboratoriją (VAL) Atpažinimo procesų skyriaus (APS) sudėtyje. Laboratorijos vadovu liko K. Žukauskas. Laboratorijos viduje veikė Signalų apdorojimo techninių priemonių grupė, kuriai vadovavo Algimantas Kilna.

1987 m.

sms su kompu vt

MKI įsigijo pirmuosius IBM PC asmeninius kompiuterius.
Prasidėjo kokybiškai nauja Instituto kompiuterizavimo era.

1988 m.

bentkusr 300x436

Įkurtas Taikomosios statistikos skyrius (TSS). Skyriui vadovavo dr. Raimundas Bentkus.

1988 m. vasario 1 d.

Signalų apdorojimo techninių priemonių grupė pertvarkyta į savarankišką grupę Atpažinimo procesų skyriaus sudėtyje. Grupei vadovavo Algimantas Kilna.

1988 m. rugsėjo 27 d.

Įkurta bendrovė BALTIC AMADEUS.
MKI kartu su Kompiuterių prietaisų ir programinės įrangos eksperimentine gamykla „Bitas“ ir „Austrocopelectronic“ įsteigė TSRS-Austrijos bendrąją įmonę BALTIC AMADEUS.

1989 m. gruodžio 30 d.

Išjungtas skaičiavimo kompleksas ELBRUS-1-K2

1990 m.

litnet 325x200

Sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas LITNET, paremtas TCP/IP technologija.
Išjungtos abi BESM-6.

1990 m. balandžio 27 d.

Pradėta eksploatuoti skaičiavimo mašina ES-1066.
Pagrindinės charakteristikos: greitaveika 5,5 milijonu oper/sek; operatyvioji atmintis 32 Mb; diskų laukas 8 x 317 Mb (pastovūs diskų paketai); 8 x 200 Mb su keičiamais paketais.

1990 m. balandžio 30 d.

Skaičiavimų valdymo laboratorija reorganizuota į Skaičiavimų laboratoriją. Vadovauti paliktas dr. G.Veiveris.

1990 m. gegužės 5 d.

Taikomosios statistikos skyriui (TSS) vadovauti paskirtas habil. dr. Rimantas Rudzkis.

1990 m. birželio 15 d.

Panaikinta Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorija (ESML). Jos pagrindu sukurta elektronikos grupė

1990 m. liepos 9 d.

Matematikos ir kibernetikos instituto (MKI) pavadinimas pakeistas į Matematikos ir informatikos institutą (MII). Instituto direktoriumi liko akademikas Vytautas Statulevičius.

1991-2010 m. Matematikos ir informatikos institutas

1991 m. balandžio 30 d.

Skaičiavimo technikos ir programinės įrangos eksperimentinės gamybos skyrius panaikintas.
Technologinių procesų valdymo skyrius reorganizuotas į Technologinių procesų valdymo grupę. Grupės vadovas paskirtas prof. Kazys Kazlauskas.

1991 m. gegužė

„Bitas“ perregistruotas kaip individuali įmonė, turinti juridinio asmens teises.

1991 m. gegužės 27 d.

Buvo išjungta ir parduota estams ESM ES-1066. Pradėjus masiškai naudoti asmeninius kompiuterius, didžiųjų mašinų naudojimas tapo ekonomiškai nenaudingas.

1991 m. birželio 6 d.

Visuotinis MII mokslininkų susirinkimas priėmė Matematikos ir informatikos instituto Statutą.

1991 m. spalio 10 d.

Pirmą kartą buvo užmegztas Lietuvos ryšys su internetu.
Norvegija suteikė galimybę LITNET tinklui išeiti į pasaulinį palydovinį tinklą per NORDUnet.

1992 m. birželio 4 d.

Visuotiniame MII mokslininkų susirinkime išrinktas Matematikos ir informatikos instituto Senatas.

1993 m.

MII kartu su aukštosiomis mokyklomis suteikta teisė teikti matematikos mokslų habilituotų daktarų laipsnius.

1993 m. sausio 5 d.

Sisteminio programavimo skyriaus pavadinimas pakeistas į Programavimo metodologijos skyrių. Vadovu paskirtas dr. G. Grigas.
Programinės įrangos skyrius reorganizuotas į Programavimo grupę. Vadove paskirta vad. G. Masiulienė. Vėliau pavadinimas pakeistas į Kompiuterinės leidybos grupę.
Panaikinta Vaizdų analizės laboratorija (VAL).
Ilgamečiam MLATS vadovui dr. V. Matuliui tapus Vilniaus miesto Tarybos nariu ir atsisakius darbo MII, MLATS buvo padalintas į dvi dalis:
• Įkurtas Programų sistemų inžinerijos skyrius (PSIS). Vadovu paskirtas dr. Albertas Čaplinskas.
• Įkurtas Matematinės logikos skyrius (MLS). Vadovas – habil. dr. Regimantas Pliuškevičius.

G. Masiulienė

dr. Albertas Čaplinskas

habil. dr. Reginamtas Pliuškevičius

1994 m.

Skaičiavimo centro pastatas buvo išnuomotas firmai MODERA, o vėliau Švietimo ir mokslo ministerija (be MII žinios) pastatą pardavė.

1994 m. kovo 14 d.

LITNET’as tapo pasaulinio tinklo (interneto) dalimi.

1994 m. lapkričio 3 d.

telksnys31 300x436 unescologo125x100

Įkurta UNESCO katedra „Informatika humanitarams“. Jai vadovauti paskirtas prof. Lalimutis Telksnys.

1995 m. sausio 12 d.

MII direktoriumi išrinktas prof. Mifodijus Sapagovas

sapagovas dir 627x400

1995 m. vasario 27 d.

Akad. Vytautas Statulevičius išrenkamas MII Senato pirmininku.

1995 m. gruodžio 27 d.

Optimalių sprendimų teorijos skyriaus pavadinimas pakeistas į Optimizavimo skyrių (OS), vadovu liko prof. J. Mockus.

1996 m. vasario 14 d.

Valdymo sistemų skyrius (VSS) prijungtas prie Programų sistemų inžinerijos skyriaus (PSIS) sektoriaus teisėmis. Sektoriaus vadove paskirta dr. Audronė Lupeikienė.
Technologinių procesų valdymo grupė (TPVA) prijungta prie Atpažinimo procesų skyriaus (APS).

1997 m. kovo 9 d.

pileckas300x436

Diferencialinių lygčių skyriaus (DLS) vadovu paskirtas prof. habil dr. Konstantinas Pileckas.

1999 m. balandžio 1 d.

Panaikinta Algortimų ir programų fondo grupė (APF)
Pradėjus naudoti asmeninius kompiuterius, jiems programinė įranga įsigyjama iš ją platinančių firmų.

2001 m. gegužės 30 d.

Prof. Gintautas Dzemyda tampa Instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo (informatikos) reikalams.

2002 m. sausio 2 d.

Programavimo metodologijos skyriui (PMS) vadovauti paskirta dr. Valentina Dagienė.

2002 m. vasario 27 d.

Programavimo metodologijos skyrius (PMS) pavadintas Informatikos metodologijos skyriumi (IMS). Jam vadovauti lieka dr. Valentina Dagienė.

2003 m. sausio 5 d.

Įkurta Kompiuterių tinklų laboratorija (KTL). Vadovas – Petras Šulcas.
Laboratorija sudaryta iš Skaičiavimų laboratorijos, ESML Elektronikos grupės ir grupės „Serentis“ darbuotojų.

2003 m. balandžio 17 d.

Įkurtas Sistemų analizės skyrius (SAS). Vadovas – prof. Gintautas Dzemyda.
Skyrius įkurtas Optimizavimo skyriaus bazėje, atskyrus SAS tematikoje dirbusius darbuotojus.
Įkurtas Operacijų tyrimo sektorius DAS skyriuje (DAS OTS). Vadovas – habil. dr. Leonidas Sakalauskas.
Teisiškai įforminta ilgą laiką Duomenų analizės skyriuje dirbusi grupė.

prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda

prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas

2003 m. gegužės 27 d.

Patvirtintas naujas MII statutas
2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 669 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina naują MII Statutą. Be kitų punktų, nusakančių MII veiklos pagrindus, panaikintas Senatas, o vietoj jo sukuriama Taryba.

2003 m. rugsėjo 3 d.

MII Tarybos pirmininku išrinktas prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius.

2004 m. sausio 2 d.

bentkus300x436

Tikimybių teorijos skyriui (TTS) vadovauti pradėjo habil. dr. Vidmantas Bentkus.

2004 m. gruodžio 15 d.

MII direktoriumi išrinktas prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda.
Direktoriaus pavaduotoju paskirtas dr. Stasys Rutkauskas, iki tol buvęs moksliniu sekretoriumi.
Moksliniu sekretoriumi tapo dr. Saulius Maskeliūnas.

prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda

dr. Stasys Rutkauskas

dr. Saulius Maskeliūnas

2005 m. kovo 2 d.

Informacijos ir patentų skyriaus (IPS) pavadinimas pakeistas į Informacijos ir leidybos skyrių (ILS). Vadovu paskirtas Aidas Žandaris. Prie skyriaus prijungta iki tol buvusi savarankiška Kompiuterinės leidybos grupė, kuriai vadovavo Genovaitė Masiulienė.
Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorija (MTAL) reorganizuota į Kompiuterinės lingvistikos grupę (KLG) ir prijungta prie Informatikos metodologijos skyriaus (IMS). Vadove paskirta Snieguolė Meškauskienė.

Aidas Žandaris

Snieguolė Meškauskienė

2006 m. kovo 1 d.

surgailis2t 250x363

Matematinės statistikos skyriui vadovauti paskirtas prof. Donatas Surgailis.

2006 m. gruodžio 13 d.

MII įvyko renginys, mii 50 ma as skirtas instituto 50-mečiui paminėti.

Pridedama: renginio nuotraukų rinkinys

2007 m. kovo 21 d.

Įvyko instituto Tarybos posėdis, pakoregavęs MII struktūrą.
Tikimybių teorijos skyrius (TTS) sujungtas su Taikomosios statistikos skyriumi (TSS) ir pavadintas Tikimybių teorijos ir statistikos skyrius (TTSS). Skyriui vadovavo habil. dr. Vidmantas Bentkus.
Optimizavimo skyrius (OS) sektoriaus teisėmis buvo įjungtas į Sistemų analizės skyrių (SAS). Sektoriaus vadovu paskirtas prof. Antanas Žilinskas.
Matematinės statistikos skyriaus (MSS) pavadinimas pakeistas į Atsitiktinių procesų skyrių (AtsPS). Skyriui toliau vadovauja prof. Donatas Surgailis.
Panaikinta Kompiuterinės leidybos grupė.

habil. dr. Vidmantas Bentkus

prof. dr. Antanas Žilinskas

prof. Donatas Surgailis

2007 m. gegužės 30 d.

stikonasa 2006 k

Skaičiavimo metodų skyriaus (SMS) vadovu tapo doc. dr. Artūras Štikonas.

2008 m. rugsėjo 1 d.

rutkauskas 24 v

Diferencialinių lygčių skyriaus (DLS) vadovu tapo prof. dr. (HP) Stasys Rutkauskas.

2009 m. gruodžio 2 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1632 Matematikos ir informatikos institutas prijungtas prie Vilniaus universiteto.

2010 m. sausio 1 d.

Kompiuterių tinklų laboratorijai (KTL) pradeda vadovauti Romaldas Jonušas.

2010 m. sausio 20 d.

Įvyko instituto Tarybos posėdis, pakoregavęs MII struktūrą.
Matematinės logikos skyrius (MLS) sektoriaus teisėmis prijungtas prie Programų sistemų inžinerijos skyriaus (PSIS). Sektoriaus vadovu paskiriamas habil. dr. Regimantas Pliuškevičius.
Panaikinama Informacijos ir leidybos skyriaus Kompiuterinės leidybos grupė.

2010 m. kovo 24 d.

Įvyko instituto Tarybos posėdis, pakoregavęs MII struktūrą.
Panaikinamas Duomenų analizės skyrius (DAS). Skyriuje esantis Operacijų tyrimo sektorius (OTS) perkeltas į Sistemų analizės skyrių (SAS). Sektoriaus vadovu toliau lieka habil. dr. Leonidas Sakalauskas.
Diferencialinių lygčių skyrius (DLS) sektoriaus teisėmis prijungiamas prie Skaičiavimo metodų skyriaus (SMS). Sektoriaus vadovu paliekamas dr. (HP) Stasys Rutkauskas.

2010 m. birželio 2 d.

Staiga mirus Tikimybių teorijos ir statistikos skyriaus (TTSS) vadovui habil. dr. Vidmantui Bentkui vedėjo pareigas laikinai perima prof. habil. dr. Jonas Sunklodas.

2010 m. liepos 21 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 Matematikos ir informatikos institutas iki 2010 m. rugsėjo 30 d. turi būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

2010 m. rugsėjo 15 d.

Tikimybių teorijos ir statistikos skyriui vadovauti išrinktas prof. habil. dr. Jonas Sunklodas

2010 m. spalio 1 d.

Matematikos ir informatikos institutas tapo Vilniaus universiteto kamieniniu padaliniu –
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutu.

2010-2017 m. VU Matematikos ir informatikos institutas

2010 m. spalio 1 d.

Informacijos ir leidybos skyrius (ILS) performuotas į Bendrųjų reikalų skyrių (BRS), kuriam vadovauti liko Aidas Žandaris.

2011 m. gegužės 4 d.

Tikimybių teorijos ir statistikos skyriaus vadovu išrinktas prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius.

2011 m. rugsėjo 1 d.

Rektoriaus įsakymu Atpažinimo procesų skyriaus (APS) vedėju paskirtas dr. Gintautas Tamulevičius.

2012 m. balandžio 25 d.

VU MII Tarybos posėdyje Atpažinimo procesų skyriaus vedėju išrinktas prof. dr. (HP) Julius Žilinskas.

2012 m. gegužės 2 d.

Panaikintas Diferencialinių lygčių sektorius (DLS).

2013 m.

Nebenaudojamas Skaičiavimo centro pastatas.

2014 m. balandžio 30 d.

VU MII Tarybos posėdyje Programų sistemų inžinerijos skyriaus vedėju išrinktas prof. dr. (HP) Saulius Gudas.

2015 m. spalio 15 d.

rapecka a

Kompiuterinių tinklų laboratorijos (KTL) vadovu paskirtas dr. Aurimas Rapečka.

2017 m. kovo 15 d.

Įvyko instituto Tarybos posėdis, pakoregavęs VU MII struktūrą. Panaikinti institute buvę skyriai, bet jų pagrindu suformuotos grupės.
Akademiniai dariniai:
Edukacinių sistemų grupė. Vadovė Valentina Dagienė (Buvęs Informatikos metodologijos skyrius)
Globaliojo optimizavimo grupė. Vadovas Julius Žilinskas
Kibersocialinių sistemų inžinerijos grupė. Vadovas Saulius Gudas
Kognityvinių skaičiavimų grupė. Vadovas Gintautas Dzemyda
Matematinės fizikos lygčių grupė. Vadovas Artūras Štikonas
Operacijų tyrimo grupė. Vadovas Leonidas Sakalauskas.
Statistikos ir tikimybių grupė. Vadovas Kęstutis Kubilius
Vaizdų ir signalų analizės grupė. Vadovas Povilas Treigys

prof. dr. (HP) Valentina Dagienė	prof. dr. (HP) Julius Žilinskas	prof. dr. (HP) Saulius Gudas	prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda
dr. (HP) Artūras Štikonas	prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas	prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius	doc. dr. Povilas Treigys

Neakademiniai dariniai:
Bendrųjų reikalų skyrius. Vadovas Aidas Žandaris.
Projektų skyrius. Vadovė Laimutė Mikalauskienė.

2017 m. balandžio 19 d.

Panaikintas Bendrųjų reikalų skyrius.
Panaikintas Projektų skyrius

2017 m. spalio 1 d.

Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos institutas reorganizuotas prijungiant jį prie Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto ir pavadintas Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutu (VU Senato nutarimas Nr. S-2017-7-5 2017-06-13).

2017 m. spalio 25 d.

Panaikinta Matematinės fizikos lygčių grupė

nuo 2018 m. VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas

Knygos ir straipsniai

MII-DMSTI suolelis

2018 m. vasario 9 d.	Įsteigta Blokų grandinių technologijų grupė. Vadovas dr. Remigijus Paulavičius
2018 m. rugsėjo 21 d.	Likviduota Operacijų tyrimo grupė. Įsteigta Išmaniųjų technologijų tyrimų grupė. Vadovas dr. Virginijus Marcinkevičius.
2020 m. spalio 23 d.	Įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija. Vadovas dr. Virginijus Marcinkevičius.
2023 m. vasario 17 d.	Įsteigta Tarpdisciplininių statistinių tyrimų grupė. Vadovė prof. dr. Audronė Jakaitienė.
2023 m. rugsėjo 1 d.	Kibersocialinių sistemų inžinerijos grupės vadove paskirta doc. dr. Audronė Lupeikienė
2024 m. sausio 1 d.	Edukacinių sistemų grupės vadove paskirta doc. dr. Tatjana Jevsikova
2024 m. vasario 23 d.	Pakeistas Blokų grandinių technologijų grupės pavadinimas į Blokų grandinių ir kvantinių technologijų grupė.
2024 m. kovo 13 d.	DMSTI direktoriumi išrinktas doc. dr. Gintautas Tamulevičius.